Per savo, kaip dizainerio karjerą bendravau su daugybe užsakovų – ir privačiais klientais ir projektų valdytojais kompanijose. Daug kartų perėjau įvairius komunikavimo etapus: idėjų aptarimus, laiko ir sąnaudų skaičiavimus, eskizų, funkcinių schemų ir darbinių dizaino variantų pristatymus, perdarymus – smulkius, o kartais, ir drastiškus pakeitimus. Kadangi viską mėgstu minimizuoti, šį bendravimą skirstau tik į du tipus arba etapus:

  1. Planavimas ir pasirengimas
  2. Derinimas ir korekcijos.

Interneto tinklalapių dizaino procesas dažniausiai veda į džiuginantį galutinį rezultatą. Tačiau neretai paties darbo eigoje bendravimas (ir pats darbas) yra komplikuotas ir užsitęsia daug ilgiau, nei planuota. Aptarkime, kodėl dažnai tai atsitinka.

Nesėkmė planuojant yra nesėkmės planavimas

Dėl praleistų svarbių žingsnių, kurie turėjo būti atlikti prieš imantis darbo (t.y. suplakus abu etapus į vieną), vėliau laiko sąnaudos ir kaina gali išaugti net kelis kartus. Didesnės sąnaudos visais atvejais kažkam reiškia nuostolį. Arba klientas dizaineriui už darbą sumokės daugiau, nei planavo, arba dizaineris dirbs ilgiau ir taip praras galimybę užsiimti kitais projektais. Ar yra būdų, galinčių padėti to išvengti? Be abejo, yra. Tai – geresnis planavimas ir pasiruošimas darbui, kuriame atsakingai dalyvauja abi pusės.

Tai, ką čia parašysiu, tinka ir pavieniams interneto dizaineriams, ir darbo komandoms arba net agentūroms. Dažnai pasikartojančias problemas patyriau ir pats ir mačiau kitų kūrėjų darbe. Viena didžiausių interneto dizaino problemų priežasčių yra informacijos stoka. Suskirstyčiau ją į dvi grupes:

1. Informacija apie kliento poreikius

Nemažai nesklandumų ir nesusipratimų kyla, kai darbo pradžioje iki galo neišsiaiškinama apie visus užsakovo poreikius.

Darbus atliekantis dizaineris gana neretai turi pasitenkinti trumpu pokalbiu su užsakovu. Po to reikiamą informaciją tenka „kvosti“ darbo eigoje įvairiausiais kanalais – per Skype, telefonu, internetu arba net SMS žinutėmis.

Kliento pokalbis su užsakovu

Ne paslaptis, kad mes, IT ir meno žmonės, esame šiek-tiek sociofobai. Gyvi pokalbiai daugeliui iš mūsų ko gero ne pati įdomiausia dalis. („Ech, kad tik greičiau grįžus prie kompiuterio ir pagaliau imtis darbo!”) Tai, kad užsakovas žino, ko jam reikia, ne visada reiškia, kad darbo atlikėjas žino bent pusę to, ko reikia norint ateityje išvengti laiką gaišinančių korekcijų.

Būtinai prieš pradėdami darbą susikurkite projekto aprašymo dokumentą (-us). Vienas paprasčiausių sprendimų būtų abejoms pusėms prieinamas internete patalpintas „Google Docs“ failas (bet tiks ir nemokamos „Evernote“, „Trello“ ar kitų kompanijų paslaugos). 

Dokumentą pildo ne užsakovas, bet dizaineris (jei komandoje nėra tarpininkaujančio projektų vadovo, kuris, jei netrukdo, gali labai padėti). Geriausia pradėti kruopščiai tai daryti jau pirmojo pokalbio su užsakovu metu, ir tai vienas iš būdų patikrinti, ar vienas kitą supratote. Galimas toks planelis:

  • Projekto pavadinimas ir esamas arba numatomas interneto adresas;
  • Darbinės („staging“) svetainės adresas;
  • Vizijų, poreikių ir pageidavimų suvestinė;
  • Informacija apie logotipą, ypač jei jis kuriamas arba adaptuojamas;
  • Navigacijos meniu schema: meniu punktai ir papunkčiai;
  • Preliminari pasirinkta spalvų schema ir pageidaujami šriftai;
  • Google paslaugos, pamatuojami svetainės tikslai ir SEO politika;
  • Dizaine įgyvendinamų techninių sprendimų santrauka, jei reikia – funkcinės schemos;
  • Suplanuoti darbų etapai ir jų datos;
  • Kainų išklotinė. Jei įmanoma, išskaidyti kainas: domeno įsigijimas; talpinimo planas; dizaino darbai. Jei reikia – priežiūros darbai arba planas;
  • Suskirstyta informacija apie kiekvieną puslapį: tekstai, lentelės, informacija apie iliustracijas (pvz. nuorodos į „Dropbox“ arba „Google drive“)

Per daug sudėtinga paprastam projektui? Tada susikurkite bent kažką, kur kaupsite surinktą informaciją. Prie kainos taip pat derėtų numatyti valandinį ar dieninį įkainį papildomiems projekte nenumatytiems darbams, jei tokių atsirastų. Tik kai užsakovas susipažįsta su šiuo dokumentu ir su juo sutinka (idealiu atveju, jį atspausdintą pasirašo kartu su darbų užsakymo sutartimi), galima imtis darbo.

2. Informacija apie dizaino technologijas ir galimybes

Paprastai techninė darbų dalis mažai domina su internetu mažai susijusius užsakovus. Visgi, šiek tiek žinių apie pasirinktas technologijas ir jų privalumus (arba trūkumus), vienas-kitas atsakytas klausimas užsakovui suteiks daugiau supratimo, kokio rezultato jis gali tikėtis. Jis bent jau sužinos, ką tinklalapiuose bus galima keisti bet kada, o ką koreguoti kainuos papildomai.

Filosofija „mane domina tik rezultatas“ šiuo atveju vadovautis nederėtų, nes net ir rezultatui suprasti reikia papildomų žinių.

Įsivaizduokite, kad žmogus nutaria nusipirkti automobilį. Taigi, jis nuvyksta į bet kokio gamintojo saloną ir ir ten nesidomi nei automobilio galingumu, nei variklio tipu. Nesidomi ir aptarnavimo niuansais. Žvalgosi tik į automobilio kainą ir išvaizdą. Gal tik paklausia, kiek keleivių jame telpa. Įsivaizduokite, kokia bus salono darbuotojų reakcija, kai po kelių dienų jie sulauks skambučio su kliento priekaištais. Tarkim, paaiškėja, kad jo netenkina variklio našumas arba kuro tipas. Klientas prašo pakeisti… variklį(!) ir domisi, kiek laiko tai užtruks. Be to, jis tikisi, kad tai įtraukta į sumokėtą kainą.

Taigi, jei esate užsakovas, šiuo metu besiderantis su dizaineriu ar kūrėjų grupe dėl interneto tinklalapio ar didesnės svetainės sukūrimo, pasistenkite jiems pateiki kuo daugiau informacijos apie jūsų projektą ir išsiaiškinkite kokias technologijas jie planuoja pasitelkti ir kuo jums jos bus naudingos. Būtinai išsiaiškinkite, ar jos teikia stabilumo, lankstumo, lengvesnio pritaikymo skirtingų įrenginių ekranams arba svetainės vertimui į kitas kalbas bei vėliau planuojamai įdiegti interneto parduotuvei. Šios žinios sparčiai artėjančioje ateityje jums tikrai pravers.